Iškėlė ilgesį padangėn smilgos
Ir skrieja jis per laiką, per erdves.
Nors kelias jo klaidus ir ilgas,
Jis susiras ir nepaliks manęs.

Kada nušvis purienom žalios pievos,
O pempė vis teirausis – ar gyvi?
Išbridę iš rūkų baltutės ievos
Lyg nuotakos siaus šokio sūkury.

Kada sunku pamiršt bus savo kaltę,
Kai gervių voros vasarą lydės –
Jisai mane virš debesėlio balto
Kiekvieną kartą pakylės.