Atplaukia sapnai tyliai švelniai be rūbų,
Nutyla rytuos iškorėjęs dangus.
Laižau nepabudus akimirkos cukrų,
Kvėpavimas šiltas sudrasko tinklus.
Saldymedžio skonis nusėda ant lūpų,
Paskęstam užmiršę viens kito vardus.
Ir peržengia pirštai numanomą ribą,
Suskaldo perpus subrandintus žodžius.
Plevena jausmai per sekundę nuo lubų,
Užlipdo akis miško liepų medus.
Prabilus aistra suviliota pagundų,
Užkloja šilku ryto meilės kerus...
----
Dabar jau žinau, kad net kaktusas – būna –
Sukrauna retai, bet gražiausius žiedus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-06-21 00:01:15
Va, va, ir man būna, kad vardus pamirštu. Bet dar blogiau – kada jų net neklausi :)))
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-20 18:52:49
Negrąžbyliaujant: gražus rytinis vaizdelis vietoje kavos.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-20 15:25:51
ir aš dedu į mėgstamiausius, labai gražios eilės
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-20 11:06:50
Erotiškas saulėtekis :::)))
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-06-20 11:02:35
Aha, su erotika čia eilėraštis, su jos saldumais...Pavojingi tokie eilėraščiai, nes jie nuveda kažkur...Ten kur kaktusai krauna žiedus.