Skiriu Eidmantui
Nėra pasaulių vienodų,
Vienodai žodžių ištartų,
Ir Meilės magiška galia —
Ji kiekvienam vis kitokia.
Ir skambanti tyloj styga,
Snaigių sklendimas danguje,
Ir rašmenys gimtuos beržuos
Vis kitokie, kaip mes —
Keliuos į savo būtį.
Kaip dieną burianti aušra,
Kaip dūžtanti krantan banga,
Kaip Tavo pėdos smėlyje,
Ir pirmas žingsnis kelyje
Į pažinimą, į save,
Į Meilę, Grožį ir svajas,
Taip gulbių skrydžio piešinys
Paslaptimi tik Tau nušvis:
Gyvenimas –
tai visada pradžia.
Lyg žodžių brydės lietuje,
Lyg Paukščių Takas žvaigždėse
Likimai lieka delnuose.
Nepakartos jų niekada
Jau niekas kitas.
Tavo diena — tik Tau skirta,
Ji Tavo išmintim ir
rankomis kurta,
Gyvenimas terašo ją
Slaptingąja Širdies kalba.
© Felicija Ivanauskienė 2016-06-19
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-06-22 14:26:04
Mąslus, skrajus, emocingas, tradicija dvelkiantis žodis.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-20 17:11:04
Išmintis kalba Jūsų lyriniame, eleginiame eilėraštyje.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-06-19 23:01:58
Nėra vienodų gyvenimų, tad ir knygos skirtingai juos atspindi... Kartais ir neužbaigiamos...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-19 19:45:41
taip, gyvenimas mums rašo knygą...labai teisingos ir prasmingos eilės