Skiriu Eidmantui

Nėra pasaulių vienodų,
Vienodai žodžių ištartų,
Ir Meilės magiška galia —
Ji kiekvienam vis kitokia.
Ir skambanti tyloj styga,
Snaigių sklendimas danguje,
Ir rašmenys gimtuos beržuos
Vis kitokie, kaip mes —
Keliuos į savo būtį.
 
Kaip dieną burianti aušra,
Kaip dūžtanti krantan banga,
Kaip Tavo pėdos smėlyje,
Ir pirmas žingsnis kelyje
Į pažinimą, į save,
Į Meilę, Grožį ir svajas,
Taip gulbių skrydžio piešinys
Paslaptimi tik Tau nušvis:
Gyvenimas –
                  tai visada pradžia.
 
Lyg žodžių brydės lietuje,
Lyg Paukščių Takas žvaigždėse
Likimai lieka delnuose.
Nepakartos jų niekada
Jau niekas kitas.
 
Tavo diena — tik Tau skirta,
Ji Tavo išmintim ir
                       rankomis kurta,
Gyvenimas terašo ją
Slaptingąja Širdies kalba.

 
© Felicija Ivanauskienė 2016-06-19