Platono skirtukas

Santrauka:
* Jėzus tarė savo mokiniams: Palyginkite mane, sakykite, į ką aš panašus. Simonas Petras tarė jam: Tu panašus į teisingą angelą. Matas tarė jam: Tu panašus į išmintingą filosofą. Tomas tarė jam: Mokytojau, mano lūpos jokiu būdu neprasivers ištarti, į ką tu panašus. Jėzus tarė: Nesu tavo mokytojas, nes tu gėrei, nes tu prisigėrei iš kunkuliuojančios versmės, kurią aš atseikėjau. Ir jis paėmė jį, pasivedėjo ir pasakė jam trejetą žodžių. O kai Tomas sugrįžo pas draugus, šie klausė jį: Ką tau pasakė Jėzus? Tomas tarė jiems: Jei pasakysiu bent vieną man pasakytą žodį, imsite akmenis ir sviesite į mane, ir ugnis ištrykš iš akmenų ir sudegins jus.
 Evangelija pagal Tomą, 13.
Oloje — kasdienybėje
skirta vien šešėlius regėti,
tarsi vieną mėnulio pusę,
skirtuku padalintą
į esatį
ir neregimą esybę, kuri tikra
kaip visų olos šešėlių veidas,
peržengus olos slenkstį.
 
Kokia tai šviesa, parodanti esybę už olos slenksčio?
Tikriausiai, ne fotonų srautas.
 
Keista. Klausiu savęs:
ar atsiskyrusi esybė,
regima sielos akimis,
sutampa su kūnu kaip esiniu,
vienatiniu,
gimusiu iš priežasties,
geismingai stokojančiu savęs,
dažniausiai savęs neatrandančiu...
 
Kiek sielos akių —
tiek ir esybių,
o esatis — vienatinė.
Kas pagimdo šešėlių sumaištį,
kas išgrynina ją ir juos sutelkia kaip TIKRĄ
visiems?
Gal ji taipogi — vienatinė?
 
Kunkuliuojantį versmė*...ar beribė gelmė...tuštuma...
gimdanti esybes? Kokius Jėzus ištarė tris žodžius Tomui?
 
Mėnulis nedalomai vienas...
Aš esu...— — — — — —
Bandau spėti...išsigąstu...
ženklu paženklintas neženklinamas.
Ražas

2016-06-16 14:32:55

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-06-17 11:05:40

Puikus, labai įdomus ir, sakyčiau, konkretus (aiškus) išvedimas to, kas galbūt ir negali būti aišku.
Man labiausiai nušvito: olos šešėliuotas vidus, susiliejantis su olos šešėlių išoriniu veidu; kūnas kaip atsiradęs iš priežasties esinys, sielos akių matymai (esybės) ir esatis – vienatinė.
Taigi, vidus ir išorė, pavidalai ir vienis, bandymai suvokti ir esmė. Kaip suprantu, viskas į gylį, į kunkuliuojančią srovę, kažkoks atsakymas ten.
Ir šio įrašo mintį, kaip  ir viską, Bandau spėti...išsigąstu... (komentarą baigiu).

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2016-06-16 15:54:34

Kas pagimdo šešėlių sumaištį,
kas išgrynina ją ir juos sutelkia kaip TIKRĄ
visiems?
Gal ji taipogi — vienatinė?

Šis man labai, esmė tarp tikėjimo ir sumaišties...