Nebelsk, lietau, lašais į lango stiklą,
Nežadinki užsnūdusių minčių.
Neatmenu, ar viskas buvo tikra,
Kai laistei, kad greičiau užaugčiau, tu.
Buvo smagu, kai kaimo kelio dulkes
Nuplaudavai putotu upeliu
Arba sodelyje, medžius papurtęs,
Prikrėsdavai saldinių obuolių.
Buvai piktesnis rudenį, toks įkyrus ir šaltas,
Sušlapdavau rūbus lig siūlo paskutinio.
Skylėtas pokaris, kaip ir išaugtas brolio paltas,
Tik saugojau knygas medinėje kuprinėj.
Tik kam čia skųsies, nieks kelio nesutrumpins
Per pievą, tamsų mišką, vėliau gelžkeliuku.
Ateidavo pavasaris ir buvo gera, linksma,
Aidėdavo beržynas nuo klegančių balsų.
Lietau lietau, nebelsk į lango stiklą,
Geriau palaistyk žolę, ištroškusias gėles.
Menu, buvom kadais abu padykę,
Dabar jau siausk naktyje be manęs.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-17 21:30:41
Pastabumas, pažinimas ir meilė gamtai. Gražu.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-16 22:48:27
Labai gražus eilėraštis, kaip ir visi Jūsų kiti.
"Sugrįžki, jaunyste, alyvom sužydėk..."
Ak, ta jaunystė! Kodėl taip greitai išeini?
Pavasaris ir jaunystė, kurie bematant prabėga.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2016-06-16 16:02:47
Lietau lietau, nebelsk į lango stiklą,
Geriau palaistyk žolę, ištroškusias gėles.
Menu, buvom kadais abu padykę,
Dabar jau siausk naktyje be manęs.
Lietuje gyvenimo slenkančios dienos, jautriai...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-16 13:03:37
Ne visada komentuoju, bet visada skaitau. Ir visad su maloniu prieskoniu. Sugebate apdainuoti augalus, metų laikus, orą ir tai kas mus supa, bet patys ne visad pamatom tą grožį ir įvertinam. O su jūsų eilėmis stabteliu.
Na ir pabaiga..O gal pabandykite dar pasiausti :)