Naktis bemiegė — metas graužaties,
Kai silpnumu tu būčiai nusidėjai.
Kaip varpas sąmonėje praeitis aidės
Ir sieloj siaus nerimastingi vėjai.
Planai, afišos, oda — į skutus,
Vaiduoklių pulkas kviečia tarsi savą,
Kol sudvejoji, verta ar nubust —
Juk jau pagavo, jau tave pagavo,
Iškopinėjo baimes ir tikslus.
Kur luomo ženklas — etiketė, grimas?
Greičiau lai blunka už langų dangus.
Kol tu bruzdi, atrodo, kiek aprimo
Po budrią sąmonę klajoję vaizdiniai
Ir keistos vizijos, ir nė nebuvę kaltės.
Pradaro purų glėbį patalai.
Jau rytas. Gyvas? Tai įrodyk — kelkis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2016-06-16 16:09:02
Vaiduoklių pulkas kviečia tarsi savą,
Kol sudvejoji, verta ar nubust —
Juk jau pagavo, jau tave pagavo,
Iškopinėjo baimes ir tikslus.
Skausmingai per atminties kertelę...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-16 07:14:46
Giliai ir išraiškingai. Viskas taip ir būna bemiegėm naktim kai kažkas neduoda ramybės.
Paskutinė eilutė gerai užbaigia.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-06-16 07:12:06
Iš vaizdinių pasaulio neišvengiamai sugrįžtama į kasdienybę, o tai dažnai būna nelengva ir reikia stiprios valios susivokti dviejuose pasauliuose.To negana – išsakoma talentingai.