Taip esti:
pasaulio centre –
dvi dainuojančios,
mylinčios širdys!
Taip būna:
dienų brandume –
skaudžiai trūkusios stygos...
Šauki, o negirdi!
Meldi – nepareina!
Sugildytą širdį
sudėsi į dainą,
į naktį bemiegę,
į maldą, į giesmę,
į raudą begarsę...
Tik niekaip, o niekaip
atgal neprišauksi
dienų, kai plastėjo
dvi mylinčios širdys...
Taip bus:
atminimo žiedai,
kasdienybė
ir viltys...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-06-15 21:24:01
Šauki, o negirdi!
Čia labai labai graudu ir eilėraštyje ir realybėj. Puikus eil. Bus, kaip ir rašote, atminimo gėlės, malda. Laikas nestovi vietoje... Lauksiu vasariško dvelksmo Jūsų kūriniuose.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-15 14:30:13
Tiesą sakant, tai įprastas reiškinys, kad praėjus tam tikram laikui, dauguma šeimų išgyvena santykių krizę. Vieni vaidina idealias šeimas, kiti slepia nesklandumus, o dar kiti susitaiko su esama padėtimi. Tokiu atveju, svarbiausia nežeminti savęs kol krizė baigsis. Yra toks posakis: "Niekad nereikia vytis autobuso ir vyro - atvažiuos kitas arba sugrįš tas pats". Be abejo, pamiršti tą laikotarpį sunku, bet moterys viską gali.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-06-15 13:23:58
Tik nebus taip, kaip buvo - stiprybės...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-15 12:22:08
taip bus:
atminimo žiedai
kasdienybė
ir viltys... bet reikia gyventi ir iš naujo pakilti.