Neklausk, bičiuli, kaip aš gyvenu —
Juk viskas laikina užutėky būties
Ir pasidžiaugti šituo gali
Kiekvienas minkštakūnis.
Pasaulį siaubia įsiūtis
Be gėdos, be garbės.
Ką reiškia gelda skilusi,
Kuri po kojom guli?
Kad nieko nevagiu
Ir nekombinavau,
Nors žodžiai —
Vieno veiksmo sinonimai.
Nešėriau Aukso Veršiui
Principo
tu man, aš — tau,
Neprisiderinau nei šilko pirštinių,
Nei grimo.
Linkau prie žemės,
Ją pagerbdama,
Ir kas pavasarį
Nagus į grumstą plėšiau —
Visas aistras
Įvadelėjo sąmoninga pareiga.
Suprast, atjaust bandžiau ir tuos,
Kas jautės mano priešais.
Įsišaknijau. Atlaikiau audras.
Bet jėgos mąžta,
Kiauto šarvas trupa.
Pasitinku, ne tik išlydžiu,
Apsiverkdama
Kiekvieną, kas dalijos
Juodą sprangią plutą.
Neklausk,
Kodėl tavęs neaplankiau —
Kupra kas metai
Darosi sunkesnė.
Būties užutėky
Kasdien tyliau, tamsiau, giliau.
Ką kitą kartą
Čia kažin berasi?
Esu dėkinga,
Kad atkeliavai,
Kad dar atsiminei
Mane čia tyliai kriošint.
Tavęs netrikdo
Atplėšti nagai
Ir kuklios vaišės —
Padalinta košė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-15 09:21:49
Jeigu būtų vertinama, duočiau 10 balų.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-06-14 10:16:30
Tvirtas moralinis imperatyvas, tikra, išjausta būtis...
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-06-14 10:01:20
Netrikdo, ne, ir mano pačios tokie...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-14 08:35:41
Stipru ..Prasminga..Su skausmo pluta, bet garbinga duona. Ačiū