Neklausk, bičiuli, kaip aš gyvenu —
Juk viskas laikina užutėky būties
Ir pasidžiaugti šituo gali 
Kiekvienas minkštakūnis.
Pasaulį siaubia įsiūtis
Be gėdos, be garbės.
Ką reiškia gelda skilusi,
Kuri po kojom guli?
Kad nieko nevagiu
Ir nekombinavau,
Nors žodžiai —
Vieno veiksmo sinonimai.
Nešėriau Aukso Veršiui
Principo tu man, aš — tau, 
Neprisiderinau nei šilko pirštinių,
Nei grimo.
Linkau prie žemės,
Ją pagerbdama,
Ir kas pavasarį 
Nagus į grumstą plėšiau —
Visas aistras
Įvadelėjo sąmoninga pareiga.
Suprast, atjaust bandžiau ir tuos,
Kas jautės mano priešais.
Įsišaknijau. Atlaikiau audras.
Bet jėgos mąžta,
Kiauto šarvas trupa.
Pasitinku, ne tik išlydžiu,
Apsiverkdama
Kiekvieną, kas dalijos
Juodą sprangią plutą.
Neklausk,
Kodėl tavęs neaplankiau —
Kupra kas metai
Darosi sunkesnė.
Būties užutėky 
Kasdien tyliau, tamsiau, giliau.
Ką kitą kartą
Čia kažin berasi?
Esu dėkinga,
Kad atkeliavai,
Kad dar atsiminei
Mane čia tyliai kriošint.
Tavęs netrikdo 
Atplėšti nagai
Ir kuklios vaišės —
Padalinta košė.