Dar užburk, naktie, man dar skambėk,
dar birželiui parašyk noktiurną,
juk žinai, kad kiekviena žvaigždė
mums žadės auksinį burtą.
Mes ištirpstam sutemų glėby,
į žvaigždes susigeriam jų pasiilgę,
nors po vieną esam – man kalbi,
ir kiekvienas tavo garsas šildo.
Štai suskambo man po kojomis rasa,
štai šešėlis medžio vėjy virpa,
mėnesiena danguje basa
lieja šviesą į kiekvieno širdį.
Ši naktis kaip daugelis kitų,
kur kadais alsavo, kur dar bus daug metų,
tik ar bus tokių naktų,
ar dar kris į širdį vėjo natos?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-06-18 22:21:03
Puikus klasikinės lyrinės poezijos pavyzdys.
Lyrinio herojaus dramatinė būsena perteikiama švelnia emocija, nostalgija, meistriškai parinkta svajinga metafora. Labai gražus noktiurnas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-14 09:48:04
Bus dar visko ne tik noktiurnų, bet kris dar į širdį vėjo ir ne vėjo natos.
Mielas Jūsų noktiurnas.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-13 22:56:13
Mmm...tas birželio noktiurnas :)
Tikėkit, kad dar daug bus
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-06-13 22:12:20
Jei širdy dar ne ruduo... Kris. :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-13 20:12:46
tik ar bus tokių naktų,
ar dar kris į širdį vėjo natos?
Dar bus ir su burtais, ir su vėjo natomis... Labai graži lyrika.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-13 19:42:16
gražus , ypatingas šis noktiurnas
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-06-13 14:48:25
Patiko šis nakties noktiurnas...Puikus.