Nebežadink manęs, nepažadinki
Dobilais švelniai glostyk akis.
Pakuždėk ryto rūko kvėpavimu
Apie mūsų besaikes naktis.
Pienių vyno į taurę įpilki
Mudviem geriant medum jis varvės.
Dar akimirką būkim sustingę
Išsiūbavę sūpuokles nakties.
Nepažadink, globok, tyliai rinki
Perlų kriaukles iš jūros gelmės.
Ir iš paraščių lūpom nuskinki
Klaustukus, jaustukus atminties.
---
Nepažadink, arčiau pasislinki
Susiglauskim lyg upės lemties...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-06-12 15:34:02
Labai jausmingai!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-06-11 23:14:38
Ša... Aš nežadinsiu :) Tik pasakysiu labai tyliai, kad gražu...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-11 09:51:24
gražu, jausminga, vaizdinga...puikios eilės
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-06-11 07:43:19
Kokios nuostabiai žavios tos ,,lemties upės".
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-11 00:31:02
Labai gražią ir švelnią lopšinę išpynėte savo Apolonui.