Nebežadink manęs, nepažadinki
Dobilais švelniai glostyk akis.
Pakuždėk ryto rūko kvėpavimu
Apie mūsų besaikes naktis.
Pienių vyno į taurę įpilki
Mudviem geriant medum jis varvės.
Dar akimirką būkim sustingę
Išsiūbavę sūpuokles nakties.
Nepažadink, globok, tyliai rinki
Perlų kriaukles iš jūros gelmės.
Ir iš paraščių lūpom nuskinki
Klaustukus, jaustukus atminties.
---
Nepažadink, arčiau pasislinki
Susiglauskim lyg upės lemties...