Ne, tai ne vėjas neša skristukus —
Lėtai prasiveria būties kitimo vartai.
Jei kas užsimezga, kas nors nukris, nutrūks,
Ir tai įvyksta milijardus kartų.
Lyg prastą juodraštį suglamžys ir numes
Neužganėdintas rezultatu Kūrėjas.
Plaukuos atradęs blunkančias gijas,
Susipranti, jog laurų nelaimėjęs
Ir jau paleidai savo skristukus —
Siūbuoja vėjai tuščią glėbio ankštį.
Ne tau viltingu švarraščiu bebūt,
Ko ant jauniklių bebambėt ir krankti?
Atvėso kraujas. Vartai praviri —
Neaiškios ligos skaudžiai kaulus laužo.
Piliulių šimtą stalčiuje turi,
Bet gydo tas, kas duoda vandens kaušą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-06-12 15:27:37
,,Siūbuoja vėjai tuščią glėbio ankštį'"....ypatingai įsirėžė...
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-06-11 11:09:44
Eilėraštis gražus ir teisingas. Na kas dėl teksto, tai man knieti savo nuomonę įkišti tuo (neišvengiamai artėjančios senatvės, ligų, mažos pensijos ir pan.) klausimu: yra toks dalykas, eutanazija vadinasi... Tiesa, pas mus ji uždrausta, bet tai be bėda - duodi slaugytojai 20 eurų į baltą kišenėlę ir ta sutvarko reikalą blic...Nereiks anei šimtų piliulių. O dabar nusišypsokit...
Vartotojas (-a): Blakstiena
Sukurta: 2016-06-10 20:01:33
Kiekviena eilėraščio dalelė žiauri ir teisinga, iki skausmo artima ir labai nuostabi. Dievinu eiles, kurios verčia susimąstyti. Ačiū!
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-06-10 20:00:54
Labai gražiai aprašytas gyvenimo tarpsnis.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-10 18:25:12
Vaizdingai perteiktas gyvenimas, esant negalavimams.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-10 15:36:58
Prasmingos, gilios mintys. Gražūs palyginimai.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-06-10 09:26:55
,,Bet gydo tas, kas duoda vandens kaušą." — Kol yra kam paduoti, ir prie vartų ilgiau pastovėti galima, nes jau aptekome tomis netektimis.