Ne, tai ne vėjas neša skristukus — 
Lėtai prasiveria būties kitimo vartai.
Jei kas užsimezga, kas nors nukris, nutrūks,
Ir tai įvyksta milijardus kartų.
Lyg prastą juodraštį suglamžys ir numes
Neužganėdintas rezultatu Kūrėjas.
Plaukuos atradęs blunkančias gijas,
Susipranti, jog laurų nelaimėjęs
Ir jau paleidai savo skristukus —
Siūbuoja vėjai tuščią glėbio ankštį.
Ne tau viltingu švarraščiu bebūt,
Ko ant jauniklių bebambėt ir krankti?
Atvėso kraujas. Vartai praviri —
Neaiškios ligos skaudžiai kaulus laužo.
Piliulių šimtą stalčiuje turi,
Bet gydo tas, kas duoda vandens kaušą.