Iš šalto į karštą per sielą ir mintį.
Iš kieto į trapų per skausmą ir viltį.
Iš juodo į švytintį kerintį grožį,
Iš prasto į amžiams išliekantį lobį.
Iš ašarų kryžių ant kalno statai.
Viltim skamba pasagų laimės šimtai.
Gerumą per meilę verti gėlėmis,
Stebuklą iš žaizdro pagimdo ugnis.
Liepsna žaizdomis nubučiuoja rankas,
Laikys širdis kūjį, kol jėgos neges.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2016-06-04 15:12:57
Sunkiai pakartojamas skambesys: kalvis meistras plaktuku į priekalą užduodą ritmą, kuriuo gizeliai (pameistriai) kūjais plaka įkaitintą metalą, tarsi varpų skambesys — tin tin užbosija tan tan ir vėl tin tin tan tan... Jaunystėje teko kalviauti, neišdildamas potyris. Kibirkščių spiečius nuo smūgių į įkaitusį metalą, žilagalvis, pečiuitas, įdiržusiais ir pūslėtais delnais dovanojantis laimės pasagą...tin tin tan tan tin tin tan tan...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-06-04 13:52:10
Pritariu - gražūs žodžiai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-04 13:29:17
Tikriausiai Tėtis Jums pakankamai yra nukalęs laimės pasagų, tai dabar turėtumėte stipriai laikyti tą laimę ir nepaleisti iš rankų.
Labai gražios ir vaizdingos eilės skirtos brangiausiam žmogui - Tėčiui.