Iš šalto į karštą per sielą ir mintį.
Iš kieto į trapų per skausmą ir viltį.
Iš juodo į švytintį kerintį grožį,
Iš prasto į amžiams išliekantį lobį.
Iš ašarų kryžių ant kalno statai.
Viltim skamba pasagų laimės šimtai.
Gerumą per meilę verti gėlėmis,
Stebuklą iš žaizdro pagimdo ugnis.
Liepsna žaizdomis nubučiuoja rankas,
Laikys širdis kūjį, kol jėgos neges.