Norėtum juk mylėti iš tiesų,
Bet būt laimingam taip baisu. Baisu!
Juk sakė tėtis, pritarė mama,
Kad šis pasaulis — nuolatos drama.
Norėtųsi kvailioti ir juokaut.
Girdi, kaip sako: „Pagaliau suauk!“
O tu norėtum augti su medžiu
Ir pasijusti dieviškai didžiu.
Norėtum žvaigždeles danguj ganyt
Ir kai iš jų žvaigždadulkėm ims lyt,
Tuo virst lietum galėtum ir išliet
Vaivorykštes, sau leisdamas mylėt.
Norėtum juk mylėti iš tiesų,
Sušukt: „Pasauli, aš tavy esu!
Štai aš, čionai, dabar, tiesiog esu!“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-02 11:28:11
puikus eilėraštis, gyvas žodis, viltingas
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-01 19:02:58
Pati didžiausia laimė ne tik mylėti, bet ir būti mylimam.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-06-01 09:07:44
Mylėti ir tiesiog būti tuo, kuo esi - iš tiesų nuostabu...