Santrauka:
Kryžkelė — kur išnyksta bet kuris kelias ir bet kuris prasideda.
Platonas „Puota“
už skatikus pirksiu ugnelę
kad nebūtų drungna nakty
pasikviesiu klajojančią vėlę
viltingai žvelgsiu jai į akis
pasiūlysiu stiklą ugnelės
aitrios lyg tulžis karčios
sakyk kas yra kai smiltelė
apkloja pusnimis užmaršties
sakyk
ar sugyja širdys
išeinant sužeistos tylos
sakyk
iš mirties gniaužtų pakirdus
buvęs sapnas vėl gils vėl vilios
keiktas laimingas užbūręs
sakyk
praradus jį ar ne gėlu
kaip ir man šią ugnelę įkūrus
po Vakare žvaigžde
vienam rymoti ilgu ir baugu
Ražas
2016-05-27 11:54:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-28 17:34:03
Manau, kad kai prieinama kryžkelė, noras pasukti ten, kur geriau - baigiasi kaip visada..
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-05-27 19:45:13
"sakyk
ar sugyja širdys
išeinant sužeistos tylos"
Kaskart atpažįstam kryžkėlę, tik niekad nežinom, ar ji paskutinė.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-27 18:00:10
kažkiek baugu toje kryžkelėje, puikiai perteikti jausmai ir eilėraščio dvasia