už skatikus pirksiu ugnelę
kad nebūtų drungna nakty
pasikviesiu klajojančią vėlę
viltingai žvelgsiu jai į akis
 
pasiūlysiu stiklą ugnelės
aitrios lyg tulžis karčios
sakyk kas yra kai smiltelė
apkloja pusnimis užmaršties
 
sakyk
ar sugyja širdys
išeinant sužeistos tylos
sakyk
iš mirties gniaužtų pakirdus
buvęs sapnas vėl gils vėl vilios
 
keiktas laimingas užbūręs
sakyk
praradus jį ar ne gėlu
kaip ir man šią ugnelę įkūrus
po Vakare žvaigžde
vienam rymoti ilgu ir baugu