Žiedadulkių prisilietimas

Klajoja vakarėjant kuždesiai,
Rodos, girdžiu – nuaidi Tavo balsas...
Įlašinti į kraują ilgesio ženklai
Šilkiniais pirštais išvagoja plaukus.
Kiekvienas laiko gurkšnis kvepia jazminais,
Lyg džiaugsmo proga – plaka bangos.
Kai susilieja pakalnutės su rugiais,
Aš suprantu, kad mes abu sutampam.
Jau nesvarbu, ką šūkauja ironiški krankliai,
Kada ir kam išdaužė laimė langus,
Mes jau nebūsim niekad svetimais,
Jau paliestos žiedadulkėm abiejų rankos...
Juodojibagyra

2016-05-24 17:38:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-05-27 20:55:45

labai vaizdinga, meniška, tapybiška...puikios eilės

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-05-24 19:15:39

Vaizdingas, poetiškas su labai gražiomis metaforomis kūrinys.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-05-24 18:49:20

Tos žiedadulkėm paliestos rankos... Taip romantiška ir prasminga.