Parašysiu tau laišką – svajonę
Be pradžios, pabaigos... Nepalies,
Kai žinai tu gyvenimo skonį –
Rūgštų vaisių baltos obelies.
Juk žinai, kad žiedai – tik apgaulė,
Tik gegužio trumpi atlaidai.
Nekartosi jau nieko iš naujo,
Nes atradus per daug praradai.
Patikėsi tiktai savo vėju,
Savo saule ir savo lietum,
Nors rašyti labai aš skubėjau
Ilgą laišką, kuriam mes kartu.
..........................................................................
Ir pradings naktyje juodos raidės,
Lapai rudenio lapais pagels –
Tu išeisi jo viso neskaičius,
O aš liksiu šešėly obels...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-05-23 19:53:16
Puikiai susilieja jausmai su gamta...
Susidėjo toks ekspromtas... :)
Aš nemoku skaityt tavo laiško –
Daug šifruočių, ženklų neaiškių.
Visą naktį per pilnatį vaikšto
Mano mintys... Tavęs netenku.
- - -
Rūgštūs vaisiai – gyvenimo skonis?
O gal vaisiai laukų obelies?
Kvepia rudeniu, gundo maloniai
Ant nulytos rugpjūty žolės.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-23 17:22:48
Nuostabios eilės skirtos Mūzai.
Jums ir Jūsų Mūzai romantiška daina:
https://www.youtube.com/watch?v=M1k2iWDYvu4
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-23 17:19:22
ilgesingas, skaudus ...tas neperskaitytas iki galo laiškas, netikėjimas gegužio žiedais...kaip visada puikios , įtaigios jūsų eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-05-23 16:59:10
Geros eilės - deja, meilė per rūgšti kaip antaninis obuolys.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-05-23 09:12:17
Palietė...eilės nuostabios.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-23 00:08:05
Kaip visada ... tyliai, švelniai, jautriai ...