Parašysiu tau laišką – svajonę
Be pradžios, pabaigos... Nepalies,
Kai žinai tu gyvenimo skonį –
Rūgštų vaisių baltos obelies.
 
Juk žinai, kad žiedai – tik apgaulė,
Tik gegužio trumpi atlaidai.
Nekartosi jau nieko iš naujo,
Nes atradus per daug praradai.
 
Patikėsi tiktai savo vėju,
Savo saule ir savo lietum,
Nors rašyti labai aš skubėjau
Ilgą laišką, kuriam mes kartu.
..........................................................................
 
Ir pradings naktyje juodos raidės,
Lapai rudenio lapais pagels –
Tu išeisi jo viso neskaičius,
O aš liksiu šešėly obels...