Ir kaip man jūsų nemylėti,
Kaskart neglostyti žvilgsniu?
Nebaigia dar vieni žydėti,
Kiti jau skleidžias pamažu.
O kas daugiau gi man belieka —
Ryte pasveikint, vakare,
Į praeitį palydint dieną,
Pabūt ilgiau šiek tiek drauge.
Nedaug juk kartais laimei reikia:
Ramybės žemėj, šilumos,
Svajot, kaip kad svajoja vaikas,
Gegužį — skęsti jo žieduos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-22 22:47:15
Nedaug juk kartais laimei reikia:
Ramybės žemėj, šilumos,
Svajot, kaip kad svajoja vaikas,
Gegužį — skęsti jo žieduos.
Teisingi bei reikalingi Jūsų žodžiai, kad nedaug žmogui reikia, bet ne visi tą supranta.