Ir kaip man jūsų nemylėti,
Kaskart neglostyti žvilgsniu?
Nebaigia dar vieni žydėti,
Kiti jau skleidžias pamažu.
 
O kas daugiau gi man belieka —
Ryte pasveikint, vakare,
Į praeitį palydint dieną,
Pabūt ilgiau šiek tiek drauge.
 
Nedaug juk kartais laimei reikia:
Ramybės žemėj, šilumos,
Svajot, kaip kad svajoja vaikas,
Gegužį — skęsti jo žieduos.