Nors imk ir skaityk būtį pienių skristukais —
Per naktį prašapo gausus geltonumas.
Ant klonio kiekvieno — po antklodę rūko,
O nuometai sodų į nosines trūko
Ir šventinė vizija vėl vėjo rankose —
Atlėks ir sutrupins, nuneš lyg nebuvo.
Sparnuoti svečiai susirūpinę lankosi —
Tėvystė giesmes ir linksmybes užsiuvo.
Nešioja po kąsnį šeimynai į gūžtą
Ir savo vargais pasiskųsti nedrįsta.
Lietaus neatlaikiusi pienė nulūžta,
Nes laikas žydėti ir skristi, ir kristi.
Žiūriu aš į tavo jau žilą galvelę,
Menu ir gegužį, ir žydintį jausmą.
Minčių bent suplėšyti vėjas negali
Ir mūsų bendrystę ne lietui nuplauti.
Gražu. Vaikas kopia į jausmo zenitą —
Gegužis išjudino snaudusį kraują.
Šypsaisi. Skristukų knyga jau skaityta,
Bet būčiai parūpo rašyt skyrių naują.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-21 15:19:50
Gamtoje savas metas: tiek florai, tik faunai.
Ateina laikas visiems žmonėms: jaunystei, laimei, nerimui, laukimui... Juk ne visos dienos vienodos.
Prabėga metai, jų nesulaikysi.
Džiugu, kad Jūs turite tą, su kuriuo yra tvirtas ryšys:
Žiūriu aš į tavo jau žilą galvelę,
Menu ir gegužį, ir žydintį jausmą.
Minčių bent suplėšyti vėjas negali
Ir mūsų bendrystę ne lietui nuplauti.
Vartotojas (-a): Laimužė
Sukurta: 2016-05-20 16:54:45
Labai labai..prisiglaudžiau
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-05-20 13:14:05
Kaip visada - tiksliai, jautriai, ne lietui nuplauti...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-05-20 12:03:49
Ne lietui nuplauti, ne laikui nunešti. Pienė nužydi, nubąla, nulūžta, bet kažkam bus viskas iš naujo. Amžinai rašomas naujas skyrius.
Kūrinys gražus.
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-05-20 07:49:11
Kaip greitai išblaško vėjai pienių vaikus, vasarai vos įpusėjus išskris iš lizdų paukštukai, kitąmet vėl matysim sodų žydėjimą, o kaip ilgai tenka laukti, kol būtis ima rašyti naują žmogaus gyvenimo knygos skyrių...