Obels žiede, rasos laše,
Jaukiam paukštelių čiulbesy
Jauti, kaip skleidžiasi dvasia.
Tu šitaip mylimas esi!
Rytiniai saulės spinduliai
Sušildo sielos kerteles.
Ir ten kažkur giliai giliai
Dairaisi pamesto savęs.
Ir sužaliuoja gyvastis
Taip pamažu, taip palengva.
Užgimsta vėl nauja viltis,
Drauge su ja nauja jėga,
Ir kyla poreikis žydėt
Žiedais, kurie tik tau skirti.
Ir kyla poreikis mylėt
Bei būti širdimi arti ...
Arti arti ligi žolės,
Arti arti ligi dangaus,
Ligi svajonės didelės,
Arti prie sutikto žmogaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-05-17 12:24:42
,,...dairaisi pamesto savęs ir kyla poreikis žydėt..." Taip, kartu su žiedais kyla poreikis ir pačiam žydėt
Žydėkime, Laimute.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-17 09:22:51
puikiai išsakyta, išmintyta...labai labai
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-05-16 23:31:22
Išduosiu paslaptį. Esu Jūsų gerbėjas. Tikrai gerai rašot, išskirtinai :)
Vartotojas (-a): TauSesuo
Sukurta: 2016-05-16 22:09:21
TAIP! tobula, ačiū, kad dalinatės savo kūruba