Obels žiede, rasos laše,
Jaukiam paukštelių čiulbesy
Jauti, kaip skleidžiasi dvasia.
Tu šitaip mylimas esi!
Rytiniai saulės spinduliai 
Sušildo sielos kerteles.
Ir ten kažkur giliai giliai
Dairaisi pamesto savęs.
Ir sužaliuoja gyvastis
Taip pamažu, taip palengva.
Užgimsta vėl nauja viltis,
Drauge su ja nauja jėga,
Ir kyla poreikis žydėt
Žiedais, kurie tik tau skirti.
Ir kyla poreikis mylėt
Bei būti širdimi arti ...
Arti arti ligi žolės,
Arti arti ligi dangaus,
Ligi svajonės didelės, 
Arti prie sutikto žmogaus.