kuždesys

Santrauka:
mano broliui nuo dievo
Vis nešuosi
Tave širdyje
tokį didelį
šitokį mažą

žalią daigą
žemėtam delne
peteliškę –
sparnuotą miražą

vis keliuosi 
su saule veide
trykšta rytas
per lūpas
per akmenis

vis esu
su tavim
tavyje
pasiimdama
ir pasisemdama

išsirisiu
varnėnais lizduos
atsimerksiu
akivarais raistuose

upės vingiais
surišiu rankas
kadagynais žaliais
atsiversiu

švelnios lūpos
kaip uogas raškys
mano virpulius
šylančią odą

ir avietėmis
sielon sukris
pažinimas
ramybė
paguoda
anamcara

2016-05-14 12:16:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2016-05-25 22:21:01

labai

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2016-05-15 21:05:58

Labai gražu...

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2016-05-15 13:16:55

Gimtinės grožį ir taurų vertybinį santykį atskleidžiantis pasveikinimas Žmogui.
Puikus kūrinys.
 

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2016-05-15 13:04:55

Kuždesys — už  bet kokį šauksmą stipresnis, kai jame tiek gėrio ir šilumos.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-05-14 23:48:35

Švelnu. Širdinga. Labai patiko.

Vartotojas (-a): Manęs čia nėra

Sukurta: 2016-05-14 22:40:38

gražu.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-05-14 19:51:45

subtilus ir jaudinantis kuždesys

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2016-05-14 19:08:14

Švelnus tas kuždesys, gražiai seseriškas.

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2016-05-14 17:25:51

Pasiilgta – jautraus, švelnaus kalbėjimo