Lygių kaštoninių plaukų
Sruoga užkrenta ant
Neraustančio skruosto.
Mergaitė su kortų
Kalade kišenėj.
Kai visi tikisi laimės
Iš jos delnų, pridengia
Akis nuo žvilgsnių
Strėlėm į kvadratus
Ir iššiepę laukimą
Pro sukastus dantis
Laukia savo popierėlių.
O ji mėto ant stalo
Kortas, nedrąsiai
Pakelia akis į raukšlėtas
Susirinkusiųjų kaktas.
Regis, anksčiau nė vienas
Netapdavo durnium,
Nebūdavo nebalsingų
Akimirkų, kurios besibaigia
Žodžiais: man šiandien sekas.
O aš toliau stebiu
Jų tuščiai švytinčius veidus,
Nedrįsdama pasakyti,
Kad mergaitė su užkritusia
Sruoga ant neraustančio
Skruosto nuvogia po
Frazę iš dialogų, po vieną
Kortą pasilikdama rankogaliuos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2006-10-28 14:49:50
Nepyk,bet man irgi poetinio skambėjimo trūksta:)