Rožių šnabždesiai

Aš Tavo gėlą noriu jausti savimi,
Šalia klausytis, kai prityla grožis.
Noriu sapnuose būti laiko dalimi,
Tave belydinti link sąmonės paklodės.
Aš Tavo džiaugsmą noriu saugot ašimi,
Aplink kurią Tu nebejaustum soties.
Noriu rytuose būti saule, ar meni?
Kai vos nubudęs Tu pradėjai juoktis?
Aš Tavo nerimą nublukinsiu išmintimi,
Galėjimu jį nurašyti kaip klastotę.
Noriu rytojų Tau paversti viltimi,
Kurioj auginsim mūsų sodo rožes.
Juodojibagyra

2016-05-11 10:48:15

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Papartis

Sukurta: 2016-05-11 21:22:11

Puiku, tegu viltingai auga Jūsų sodo rožės.

Vartotojas (-a): stela

Sukurta: 2016-05-11 17:27:03

Nuostabios eilės...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2016-05-11 16:22:44

Kokie aistringi panteriški norai... lyg Bachčisarajaus rožyne:::)))

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-05-11 12:53:52

Atviras  noras...Besąlygiška meilė...Šviesu ir gražu. Net rožių sodo kvapą užuodžiu.