Aš Tavo gėlą noriu jausti savimi,
Šalia klausytis, kai prityla grožis.
Noriu sapnuose būti laiko dalimi,
Tave belydinti link sąmonės paklodės.
Aš Tavo džiaugsmą noriu saugot ašimi,
Aplink kurią Tu nebejaustum soties.
Noriu rytuose būti saule, ar meni?
Kai vos nubudęs Tu pradėjai juoktis?
Aš Tavo nerimą nublukinsiu išmintimi,
Galėjimu jį nurašyti kaip klastotę.
Noriu rytojų Tau paversti viltimi,
Kurioj auginsim mūsų sodo rožes.