Tavojoj meilėj tirpsta uolos
ir virsta lyguma kalnai,
nors nuo Tavęs buvau nutolęs –
mane Tu susigrąžinai
tada, kai pervedei per mirtį,
kad prisikelčiau su Tavim,
ir dovanojai naują širdį,
liepsnojančią tyra ugnim –
joj išsilydo kietos uolos
neatleidimo nuodėmės,
puikybės ledkalniai prapuola –
ištirpsta be jokios žymės,
užsiveria baimės bedugnė
ir netikėjimo tamsa
išnyksta – Tavo meilės ugnį
su perkeičiančia jos šviesa
aš atrandu kiekvieną rytą,
širdy dėkoju – Tu žinai –
už tai, kad meilėj atgimdytą
mane Tu susigrąžinai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-05-10 23:39:48
Reikia suprasti, kad autorius patyrė tai... Tikrai gražios eilės, graži padėka.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-05-10 20:13:04
Kilnus, taurus, pagarbus mylinčios širdies padėkos kalbėjimas.
Puiku! Pagarba Autoriui.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-05-10 19:19:12
Be galo puikūs žodžiai, pakylėję aukštyn jausmus.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-10 14:48:33
Gražu... O sugrąžinti galima tuos, kurie nors truputį nori grįžti... Stiprūs jausmai.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-05-10 12:09:53
Labai gražu, kai tokie galingi jausmai aplanko ir išsilieja eilėmis ...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-10 11:26:54
meilė visagalė...gražios eilės