Labai simpatiška man šita nepažinta paslaptis,
Nesumeluotas žaismingumas tarsi vaiko.
Kartu su pakalnutėm gimusi pasaulio pakrašty,
Ji tai išsiskleidžia rytuos, tai vėl prie upės išsisklaido.
Kontralto virpesiu palietusi fatališkas akis,
Išsivedė paskui save nerūpestingai visą laiką.
Ji užkalbėjo medumi aplipusias mintis,
Nesitikėdama, kad abstinencija šitaip nualins saiką.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-05-10 12:03:56
Graži draugystė, bet kur nuves tos fatališkos akys?:)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-10 08:38:35
Gražu jau vien tai, kad pakalnutės :)
O jei rimtai, tai sodru, tiršta ( "medumi aplipusias mintis" ), spalvinga - kaip visada.
"Nesitikėdama kad abstinencija šitaip nualins saiką" - nei pridėsi, nei atimsi :)