Labai simpatiška man šita nepažinta paslaptis,
Nesumeluotas žaismingumas tarsi vaiko.
Kartu su pakalnutėm gimusi pasaulio pakrašty,
Ji tai išsiskleidžia rytuos, tai vėl prie upės išsisklaido.
Kontralto virpesiu palietusi fatališkas akis,
Išsivedė paskui save nerūpestingai visą laiką.
Ji užkalbėjo medumi aplipusias mintis,
Nesitikėdama, kad abstinencija šitaip nualins saiką.