Lai mūsų dienos teka, kaip tekėjo –
Su slenksčiais, bet jau įprasta vaga
Ir be tos užtvankos, kai dar tikėjai,
Kad sraunią sulaikyt pavyks mane.
Tėkmė aprimus, nors bangelės ritas
Nuo tavo kranto su puta vilties...
O jos – pasiekusios pakrantę šitą –
Aptaško... Per vėlu dabar užliet.
-----------------------------------------------
Einu taku, o kalbina tik paukščiai.
Nereikia atsakyti jiems. Ramu...
Dėkinga lemčiai už tą laiko kriaukšlę –
Joj tilpo daug ir mudviejų dienų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-10 11:00:10
lai teka....veržlios, gyvos, iškalbingos eilės
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-05-09 09:26:10
Gražus būties palyginimas su veržlia upe, nesulaikoma, tvinstančia.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-05-09 02:59:42
Labai artima. Kažkaip man čia į taktą pataikyta :)
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-05-09 00:32:02
Nuostabiai nutekėjo eilės.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-08 23:38:52
Labai gražu. Talpu. Ačiū