Lai mūsų dienos teka, kaip tekėjo –
Su slenksčiais, bet jau įprasta vaga
Ir be tos užtvankos, kai dar tikėjai,
Kad sraunią sulaikyt pavyks mane.

Tėkmė aprimus, nors bangelės ritas
Nuo tavo kranto su puta vilties...
O jos – pasiekusios pakrantę šitą –
Aptaško... Per vėlu dabar užliet.
-----------------------------------------------
Einu taku, o kalbina tik paukščiai.
Nereikia atsakyti jiems. Ramu...
Dėkinga lemčiai už tą laiko kriaukšlę –
Joj tilpo daug ir mudviejų dienų.