Santrauka:
Kas gali sakyti: „Nuvaliau savo širdį.
Esu švarus, be nuodėmės“?
- Senasis Testamentas
Beprotnamyje aš vienatvę kenčiu,
Žmonės čia egoistai – man dėl jų baisu.
Tampu tokia, kaip ir jie visi –
Sadizmo prigimtis – tai mano dalis.
Aš taip dažnai girdžiu,
Kaip šaipos pasaulis iš savo vaikų.
Kaip smerkia juos už drąsų taurumą,
Kaip juokias iš jų Don Kichoto naivumo!
Negaliu daugiau tverti patyčių beprasmių,
Baigiu sukčiauti – keliu sparnus į dangų.
Tas skausmas drasko mane kaip pakvaišęs,
Tik man užmigus, jis baigsis.
... bet mano nuodėmės per daug sunkios,
Kad siela pajėgtų pakilt iš bedugnės.
(2016-02-10)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-05-08 18:30:23
Reikia daugiau vilties, daugiau šviesos.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-06 18:58:13
Net vaikas nėra be nuodėmės. Pavydo ir egoizmo jausmas beveik nesvetimas beveik visiems vaikams, o ką kalbėti apie suaugusius.
Turit omenyje visą pasaulį, kurį galima pavadinti beprotnamiu. Norint išvengti agresijos iš draugų, reikia tokių atsisakyti.
... bet mano nuodėmės per daug sunkios,
Kad siela pajėgtų pakilt iš bedugnės.
Argi Jūs ką nors užmušėte, kad taip blogai apie save galvojate? Jeigu ne, tai jos yra tiktai tariamos ir Jūsų įsivaizduojamos.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-05-06 15:07:07
Daugiau optimizmo ir vilties!
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-05 20:32:08
Stipriai
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-05 18:36:50
gilios, prasmingos mintys