Miško medžiai ir Eglės vaikai,
kas jūs – girių galiūnai bedaliai,
ar jums sopa, ar skauda labai,
kada vėtros jus laužo, ar gelia?
Ar stovėsit jūs drąsiai audroj,
į padangę įrėmę gyvybę?
Jei palauš, nebekopsit dangop –
kerta kirvis ir ašmenys žiba.
Dievdirbių rankoj saule sušvis
medis vėl gyvuot prisikėlęs,
klaups prie jo, ašarėlės akys,
seks per amžius seni vaikams pasakėlę –
buvo Eglė, karalius žaltys,
jų vaikai, girios medžiai, dievais pasikėlę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-05-08 18:32:42
Nors liūdna, bet jautru.Dėkoju.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-05-05 16:59:27
Pasakėlė su užtaisu, kuriam nėra pabaigos. Patiko.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-05 15:52:18
Graži, bet liūdna pasakėlė.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-05 11:27:38
graži pasakėlė...ačiū