Santrauka:
„Palaiminti tyraširdžiai, jie regės Dievą.“
Evangelija pagal Matą 5,8
Išdrįski sykį taip pasimelsti,
Kad jaustumei prakaitą sūrų ir kruviną.
Save kaip auką į maldą panerki
Už mintį netyrą ne vien tavo buvusią.
Ne vien tik už savo klystkelių saldį,
Ne vien tik už savo tamsiąją gelmę...
Nuo kančių svetimų širdis suskeldi
Kaip sausroje skeldi ištroškusi žemė.
Vien meilė pridegina geliančias įplyšas.
Sakyk, kas jas draskyti išdrįso?
Maldoje kaip ir meilėje, kas myli, tas ryžtasi
Save atiduoti be išlygų visą.
Ražas
2016-05-03 15:23:00
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-05-08 18:08:21
Labai patiko paskutinės dvi eilutės. Šaunu.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-05-04 10:25:40
Tikėjimo ugnim uždegtos ir veržlia jėga išsiliejusios eilės... Nuostabu!
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-05-04 02:38:58
Tobulai išsakytas tikras jausmas – laimingas žmogus, net kančioje.
Pasiimu į mėgstamiausius, kad laikas neištrintų žodžių, jausmo ir taip neištrins.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-05-03 22:20:45
Maldoje kaip ir meilėje, kas myli, tas ryžtasi
Save atiduoti be išlygų visą. ......................................
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-03 20:52:23
Gražus kvietimas nuoširdžiai pasimelsti. Labai taiklus pastebėjimas:
Maldoje kaip ir meilėje, kas myli, tas ryžtasi
Save atiduoti be išlygų visą.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-03 15:55:03
stipru, emocinga, geros eilės