Geras. Svarbu nesilaikyti jausmų dietos, tada ir eilės gimsta.  :)

:))) Geras.

Labai patiko.

Poetas, toks susivėlęs klajoklis, blaškosi tarp šaldytuvo ir rašomojo stalo. Blaškosi, iškeikia vėją ir save, tokį amžinai alkaną ir nesantūrų. Bet jo niekas negirdi (gal bijo, nes alkanas?), tik G.V. šešėlis atsiliepia, ir tai ne visada. Na ir ką valgo Poetas, patikėjęs neono reklamos apgaule? Gan sunku tiksliai nustatyti, bet pabandykime? silikoninį batoną, grūdėtą varškę, baltus kaip sniegas lašinius, na ir dar kai ką, kas girdėta, bet nutylėta... Daug valgo poetas, dėl to kenčia šeimos biudžetas - nepadeda nei nuolaidos, nei akcijos... Taip nieko ir neišmokęs, trepsi poetas, o betrepsėdamas išlanksto ir eilėraštį... Parduoda jį halės turguje, gauna krūvą eurų, susimoka mokesčius, paaukoja dešimtinę Bažnyčiai, Partijai ir Poezijos Būreliui, dar lieka ir ant kelionės į Hurgadą ar Antaliją... Va taip varganai ir gyvena Lietuvos Poetas. Ir ką čia daugiau pasakysi - sunkus gyvenimas ant Lietuvos (prie ruskio buvo geriau, ane?). Tad ir belieka tik laukti Poezijos pavasario: bent pavalgys iki valiai Poetas, pagers nemokamai mineralinio vandens...

išties puikios eilės...

Skaičiau, skaičiau ir galiausiai sustojau ties paskutinėmis dviem eilutėmis...
Neišmokęs laikytis dietos,
Vidurnaktį trepsi poetas…  Prie šaldytuvo...