Ko blaškaisi, iškeikdamas vėją,
Šimtą kartų savęs negailėjęs.
Ko ieškosi akis pražiūrėjęs,
Tarsi žodį, atsilieps tik šešėlis,
Susivėlęs klajoklis, alėjos.
Ir neonų reklamom slinks lėlės,
Išbyrėjusios raidės ir strėlės,
Nusitaikys į tuos, kas nemiega,
O kas miega, sapnuos baltą sniegą,
Silikoninį,  trapų, grūdėtą,
Kas girdėta, o kas nutylėta...
 
Ko blaškaisi, nerasdamas vietos,
Vėjų nuolaidos tau nežadėtos...

Neišmokęs laikytis dietos,
Vidurnaktį trepsi poetas…