Jei pieščiau
motinos paveikslą,
tai drobės vidury
didžiulę širdį apibrėžčiau,
kurios centre —
gerumas prisiglaudęs.
Gerumas — tai dvi gilios,
šiltos akys,
su sielvartu
ir su skausmu kampučiuose,
su rūpesčio
ir džiaugsmo blyksniais
vyzdžių vidury.
Šalia — gyslotos,
ramios rankos,
sugrubusios nuo saulės
ir nuo žemės,
bet švelnios
nuo duonos minkymo
ir artimųjų palydėjimo
į kelią.
Paveikslo rėmu būtų —
senas,
nuo laiko, vėjų
ir išraudotų ašarų
pajuodęs langas..
.
Kiek pro jį praėjo
nebeatšaukiamo,
nesugrąžinamo,
brangaus!
O ta širdis —
ji viską iškentėjo
ir neplyšo,
nes ji — MOTINOS širdis!
Jinai ne tik paveikslo,
ji PASAULIO vidury!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-05-02 17:32:37
Nuoširdumu, meile alsuojantis, mielas eil.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-05-01 20:43:44
Daug jausmo, plaukiančio iš širdies sudėta, tapant motinos žodinį paveikslą.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-05-01 19:46:11
Širdinga padėka Mamai.
Labai gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-05-01 19:28:11
be galo nuoširdu, švelnūs potėpiai...ačiū
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-05-01 12:56:42
Jūs jau nutapėte nuostabų motinos paveikslą. kuriame sutilpo ilgesys, kančia ir meilė.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-05-01 09:18:10
Nuostabiai parašyta. Ne nusaldinta, bet tikra.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-05-01 09:08:58
Nuoširdus motinos paveikslas ir tikras.