***

Nestovėki, mama, po žieduota obelim,
Jau ir taip plaukai šarma apkrito.
Tu sugrįžki, tu sugrįžki, jei gali,
Kol aušra neprišaukė ankstyvo ryto.

O tas rytas — visad nelauktai!
Baltus nėrinius nupurto vėjas.
Ir pavargusiom akim tu pamatai —
Po medžiu tuo niekas nestovėjo...
baltoji varnelė

2016-04-30 08:43:24

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-04-30 16:19:00

Trumpai, bet pasakyta daug. Jautru, tyra... Ačiū.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2016-04-30 14:29:11

Mamos žvilgsnis visad akylus. Taip švelniai tik mylintis žmogus gali prabilti.

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-04-30 12:14:17

Ar rytas, ar vakaras ar naktis -  TAI  ateina visad nelauktai. Patiko.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-04-30 11:17:59

tyri jausmai,jautru

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-04-30 10:42:00

Ypač antrasis posmas ir pabaiga jautri

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-04-30 09:52:32

Vaizdingos, eleginės eilės.