Nestovėki, mama, po žieduota obelim,
Jau ir taip plaukai šarma apkrito.
Tu sugrįžki, tu sugrįžki, jei gali,
Kol aušra neprišaukė ankstyvo ryto.

O tas rytas — visad nelauktai!
Baltus nėrinius nupurto vėjas.
Ir pavargusiom akim tu pamatai —
Po medžiu tuo niekas nestovėjo...