Sėsk šalia ir tiesiog patylėkim.
Pavargai? Su manim dar suspėji?
Nesijaudink, ilgai taip nebus jau –
Metai bėga, o žingsniai lėtėja...
Jau ne vienus batus suavėjau,
O tu basas ir perpūstas vėjo.
Mano skėčio užtektų abiems mums,
Bet tu visad per žingsnį stovėjai.
Net tada, kai atrodei nematomas,
Aš jaučiau – tu manęs nepaliksi.
Į atodūsius suteka valandos.
Kaip gimei su manim, taip ir mirsi.
O dabar sėsk šalia ir pabūkim,
Gal net viena kryptim pažiūrėkim.
Mano pilkas šešėli, drauguži,
Pusė amžiaus atgal... Kiek dar prieky?..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-30 16:23:36
Atviras, nuoširdus pokalbis... Patiko.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-30 14:32:46
Kiek dar prieky? — ir šešėliui sunku pasakyti. O pokalbis buvo labai įdomus.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-04-30 14:20:21
filosofinės mintys
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-04-30 12:17:09
Į atodūsius suteka valandos. Įdomiai. Gražu.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-30 11:21:13
toks gražus jūsų pokalbis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-30 09:48:35
Nuostabus pokalbis - poetiškas, jausmingas.
"Pusė amžiaus atgal... Kiek dar prieky ?.."
Be abejonės tiek pat.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-30 08:50:42
Labai gražiai pabendravote! Labai...