Sėsk šalia ir tiesiog patylėkim.
Pavargai? Su manim dar suspėji?
Nesijaudink, ilgai taip nebus jau –
Metai bėga, o žingsniai lėtėja...
 
Jau ne vienus batus suavėjau,
O tu basas ir perpūstas vėjo.
Mano skėčio užtektų abiems mums,
Bet tu visad per žingsnį stovėjai.
 
Net tada, kai atrodei nematomas,
Aš jaučiau – tu manęs nepaliksi.
Į atodūsius suteka valandos.
Kaip gimei su manim, taip ir mirsi.
 
O dabar sėsk šalia ir pabūkim,
Gal net viena kryptim pažiūrėkim.
Mano pilkas šešėli, drauguži,
Pusė amžiaus atgal... Kiek dar prieky?..