Tau dėkui didelis už tai,
Kad atėjai. Prisiglaudei be baimės,
Nors pynėsi po kojomis lukštai
Dienų, kurios jau nebeturi kainos.
Dienų, kurios išnyks lyg šypsena,
Nes ji – tai paskutinis saulės blyksnis...
Nesuturėsim einančių. Einą
Nežino, kas už nugarų paliks jų.
Galbūt šešėliai. Galbūt nežinia.
O gal veidai, kuriuos užmiršti noris.
Mažute mano, liekančių šiame
Gyvenime nėra... Tik vėjo šuoras
Dar plaukus paskutinįsyk kedens –
Lyg mano rankos... Jų turbūt nejausi...
Negersi dukart upėje vandens
Ir mėnesienoj veido nesiprausi.
Todėl dėkoju – visgi tu buvai
Ir palikai akis, kurių nebepamiršiu.
..............................................................................
Linguos mūs parke gelstantys klevai
Primindami, kad vasaros numiršta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-30 16:27:12
Nors išsiskiriama su liūdesiu, bet kito neskaudinant žodžiais. Jautru, tauru.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-04-30 14:23:06
tokia būtis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-04-30 12:19:57
Koks švelnumas, lyg saulės pirštai glostytų sielą.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-04-30 12:11:05
Dėkui, kad esate.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-30 11:16:45
dieviškai gražios, jausmingos, jautrios eilės, leiskit priglausti
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-30 08:50:41
Jūsų kūryba švyti visomis spektro spalvomis, kaip ir jausmai.
Jums leidus, įdėsiu į savo stebuklingą skrynelę.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-30 05:04:43
Skaičiau keliskart...paryčiais. Visi paliekam vieni kitų gyvenimuose žymę...Net po išsiskyrimo lieka nepamirštamos akys...
O juk ir " liekančių šiame gyvenime nėra"...
Glaudžiu ( dar ir todėl, kad ir aš J. :) )
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-04-30 00:09:03
Ką gi, kaip mėgstama čia gražiai sakyti, Autoriui leidus paimsiu į savo cukrainę...