Seniai kankorėžių takai tik atminty paliko,
Svajonėse užaugo pušys, ąžuolai
Ir pievos, kvepiančios čiobreliais,
Smėlėti saulėje vilties namai.
Seniai... tas žodis tarsi randas likęs,
Užgijęs — vyturio giesmių laike.
Tik naktimis dar kvepia ežeras ir šienas,
Jauni tėvai dar šypsosi sapne.
Ir rankos, rankos taip darbuos nudirbtos
Vis laukia, apkabina... nejučia
Virstu į atvaizdą, tik atminty belikusį,
Kai ryto saulė sveikino mane.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-04-28 23:14:15
Pritariu komentarams.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-04-28 12:23:12
Bravo, Laimute. Imu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-28 11:08:56
Vaizdingas ir mielas grįžimas į praeitį.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-28 10:37:04
jauki, jausminga lyrika, mieli vaizdai...labai patiko, ačiū