Seniai kankorėžių takai tik atminty paliko,
Svajonėse užaugo pušys, ąžuolai
Ir pievos, kvepiančios čiobreliais,
Smėlėti saulėje vilties namai.
Seniai... tas žodis tarsi randas likęs,
Užgijęs — vyturio giesmių laike.
Tik naktimis dar kvepia ežeras ir šienas,
Jauni tėvai dar šypsosi sapne.
Ir rankos, rankos taip darbuos nudirbtos
Vis laukia, apkabina... nejučia
Virstu į atvaizdą, tik atminty belikusį,
Kai ryto saulė sveikino mane.